Žaisti negalima drausti – kur dėti kablelį?

Šiuolaikiniai vaikai nuo pat mažumės yra apsupti išmaniųjų technologijų: vaikiškų racijų ir kamerų, įvairius garsus ir šviesą skleidžiančių žaidimų, o dvimečio svajonių žaislais dažnai tampa telefonas, nes mato, kad mama ar tėtis jo nepaleidžia iš rankų. Tad nuostabos nekelia ir tai, kad vis daugiau moksleivių turi nuosavus išmaniuosius telefonus, planšetes ir aktyviai jais naudojasi. Tai vaikams smagu, tačiau kelia ir priklausomybės rizikas. Robotikos Akademijos direktoriaus Džiugo Luko Eiduko nuomone, tėvų pareiga yra pasirūpinti, kad vaikai naudodami kompiuterinius žaidimus būtų saugūs.

Kada technologijos ėmė mus valdyti?

Šiandieninėje technologijų eroje, kai naujas telefonas pasensta per pusmetį – spartūs pokyčiai palietė ir vaikų laisvalaikį. Išbandę pas draugus, pamatę vyresnių brolių ar seserų žaidimus – vis jaunesni vaikai ima domėtis virtualiu pasauliu. Kadangi jų kognityviniai gebėjimai dar neišlavinti – virtualus pasaulis su  daug vizualios informacijos įtraukia vaikus. Praleidę kelias valandas prie kompiuterinių žaidimų vaikai būna pervargę arba kaip tik itin aktyvūs, nes jiems trūksta fizinės veiklos. Virtualaus pasaulio beemociškumas ir sukelia šiuos padarinius, kadangi žmogaus kūnui per milijonus metų reikėjo nuolat atlikti fizinius darbus tam, kad energija būtų išeikvota. Atsiradus technologijoms aktyvios veiklos sumažėjo, o neišnaudota energija pasireiškia kaip hiperaktyvumas.

„Dažnai realus pasaulis tampa mažiau patraukliu už virtualų, nes vaikas virtualybėje gali tapti bet kuo: magu, super herojumi. Realybėje reikia kabinti nosines raidėms, dalinti obuolius tarp Petriuko ir Marytės, o virtualybėje vaikas atlieka žygdarbius – gelbsti tautas nuo priešų, kuria pilis. Visa tai suteikia pasididžiavimo savimi jausmą.“ – sakė Džiugas Lukas Eidukas.

Kaip vystėsi žaidimai ir kodėl jų šiandien tiek daug

Kompiuterinių žaidimų greitai suteikiamas rezultatas leidžia vystytis tam tikrai kūrybai, suteikia pasitikėjimo savimi. Nuo 2018-ųjų, atsiradus virtualiems mokėjimams, žaidimų rinka ypač išaugo. Gamintojai pradėjo siūlyti įsigyti vadinamuosius žaidimų papildinius – papildomas gyvybes, geresnius ginklus ar dekoracijas žaidimo aplinkai. Tuo būdu nebereikia mokėti kelių šimtų eurų už patį žaidimą, o mažas papildo įsigijimas suteikia trumpalaikį pranašumą, pasididžiavimo jausmą.

„Nuo 2018-ųjų žaidimų gamintojai ėmė naudoti dirbtinio intelekto technologijas. Iki tol žaidimo kūrimui reikėjo daug resursų, o dabar aplinką, užduotis galima kurti daug greičiau. Gamybos kiekis išaugo eksponentiškai, tad vietoje dviejų ar trijų vieno tipo žaidimų dabar galima rinktis iš šimtų. Be to žaidimai pradėjo aktyvią reklamą Youtube platformoje, kuri iki tol buvo lengviausiai pasiekiama skaitmeninė pramoga, po televizijos“, – sako D. L. Eidukas.

Ko žaidimai moko?

Pirmas dalykas, kuris kyla tėvams – ką vaikai randa žaidimuose? Kompiuterinius žaidimus lengviausiai galima palyginti su kitais naudingais, bet kartu ir pavojingais reiškiniais– ugnimi arba radioaktyviomis medžiagomis. Panaudojant juos prasmingai, ribojant naudojimo laiką, kontroliuojant aplinką, galima gauti naudos iš jų beveik visose gyvenimo srityse. Tačiau neprižiūrimi sukelia gaisrus, chaosą, pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei.  Taip pat yra ir su žaidimais: naudojami saikingai ir prižiūrint apie tai suprantančiam treneriui, mokytojui ar vienam iš tėvų – galima pasiekti naudos teikiančių rezultatų.

„Robotikos Akademijoje atrinkome 5 žaidimų tipus, kurie šiuo metu yra patraukliausi vaikams, juos atidžiai išnagrinėjome ir sudarėme mokymų programą. Kiekvienas žaidimo tipas gali išmokyti tam tikrų dalykų, padėti vaikui augti kaip asmenybei“, - sakė D. L. Eidukas.

Minecraft – išgyvenimo žaidimas, panašiai kaip skautų būrelis virtualybėje. Žaidime reikia išgyventi virtualioje gamtoje, susirasti resursus, pasigaminti įrankius, įrengti štabą, rasti maisto ir nesušalti per naktį. Šis žaidimas moko kaip dideles problemas suskaidyti į mažas,taip pat - logikos ir planavimo.

RoBlox – prisitaikymo žaidimas, talpinantis tūkstančius mini žaidimų savyje. Jo sėkmės paslaptis – žaidimas veikia “ant” įvairių, net itin paprastų išmaniųjų telefonų, o žaidimo kūrėju gali tapti kiekvienas. Čia galima atkurti net ir brangaus žaidimo alternatyvią versiją. Kūrybiškumas ar išlikimo režimas – spręsti jums.

Clash Royale,Hearthstone, Magic the Gathering Arena – tarsi šiuolaikinė šachmatų alternatyva. Čia kuriamos strategijos, taktikos, bandoma prognozuoti priešininko veiksmus. Kitaip nei šachmatuose, čia viskas vyksta virtualiame pasaulyje, kuris įtraukia į tam tikrą istoriją, leidžia pasijusti herojumi. Kaip ir šachmatai, tokie žaidimai lavina loginį mąstymą, planavimo įgūdžius, prognozavimą. 

Įvairūs lenktynių žaidimai (pradedant Asphalt 9 ir baigiant Need for Speed) – labiausiai primena realius sportinius žaidimus. Dažniausiai juose reikia varžytis prieš kitus žaidėjus. Su tinkama motyvacija ir paaiškinimu kaip žaidimą perkelti į realybę, vaikui formuojamas įprotis kasdien tobulėti, varžytis prieš savo paties, ne tik kitų, rezultatą. 

Žaidimai rolėmis (World of Warcraft, League of Legends,  Final Fantasy, Brawl Stars) – leidžia rasti savo geriausias savybes. Jei mitiniame mūšyje reikia karių, magų, gydytojų, “tankų” – tai ir gyvenime reikia tų, kurie moka kurti idėjas, jas įgyvendinti bei  jas parduoti. Šie žaidimai moko atpažinti skirtingas stipriąsias savybes, ugdo komandiškumą ir rolių pasiskirstymą. Kaip ir krepšinyje, kur yra įžaidėjai, puolėjai ir treneriai, taip ir gyvenime yra svarbu rasti savo vietą – rolę komandoje.

Kur dėti kablelį „Žaisti negalima drausti“?

Žinoma po žodžio „žaisti“. Ateities technologijų neišvengsime, tad reikia mokytis jas įvaldyti ir žaidimai yra vienas greičiausiai edukuojančių būdų tą padaryti. Vaikams tai padaryti saugiausia prižiūrint tėvams – visai kaip ir su naudojimusi ugnimi. Tokiu būdu galėsime formuoti sveiką ir atsakingą požiūrį į technologijas. Tad keli patarimai iš Robotikos Akademijos vadovo:

1)  Žaiskite kartu su vaiku. Paprašykite vaiko, kad jus pamokytų. Mokymo metu skirkite visą savo dėmesį, leiskite vaikui būti jūsų vadovu. Sukurkite tradiciją pažaisti su vaiku pavyzdžiui kartą per savaitę, nes toks pabuvimas kartu, varžymasis arba kaip tik komandinis žaidimas suartina labiau, nei nuėjimas kartu į kiną.

2)  Žaiskite kokybiškus žaidimus – t.y. tuos, kuriuose nėra apribojimų su vertimu žiūrėti reklamą ar pirkti tam tikrus ginklus. Rinkitės žaidimus per konsolę, personalinį kompiuterį arba mokamas mobilias versijas (pvz. per Apple Arcade, Overcooked, Minecraft).

3)  Susitarkite dėl taisyklių. Jei vaikams leidžiate žaisti vieniems, ypač nemokamus žaidimus, paaiškinkite, kad  nemokamo žaidimo kaina yra paties vaiko dėmesys ir laikas. Susitarkite dėl laiko ribojimų ir jų laikykites.

4)  Leiskite vaikui išbandyti savo jėgas turnyruose, čempionatuose. Tai pakeičia požiūrį į žaidimą, skatina ne tiesiog jame „mirkti“, o ieškoti geriausių sprendimų.

5)  Suteikite galimybę mokytis žaisti su geriausiais. Jei neturite galimybės žaisti pats, arba išbandžius pasirodys, kad žaidimai jums neįdomu – leiskite vaikui žaisti su pažengusiais treneriais, kurie suformuos sveiką požiūrį į technologijas, padės augti emociniam suvokimui apie juos.

„Technologinio progreso neišvengsime. Jau šiandien su technologijomis praleidžiame 20-40 valandų per savaitę. Ateityje šis laikas gali kilti, o išmanius įrenginius pakeis virtualios ar net mišrios realybės akiniai. Tad imlumas technologijoms bus ypač reikalinga savybė.  Yra sakoma – žmogus pervertina tai, ko galima išmokti per metus, bet nuvertina tai, ką gali padaryti per 10. Šiandieniniai antrokai po 10 metų gyvens jau visiškai kitokiame pasaulyje ir tik nuo jų tėvų priklausys ar jis bus sėkmingomis asmenybėmis technologijų kupinoje aplinkoje“, - kalbėjo Džiugas Lukas Eidukas.